Nuo šiandien Lietuvos gyventojai elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausiai kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, o visai netrukus ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Registrų centras, bendradarbiaudamas su Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendino Lietuvos nacionalinio E. sveikatos kontaktų centro informacinės sistemos (LNKC IS) sukūrimo ir įdiegimo projektą. |
daugiau
|
|
|
|
|
Europos vaistų agentūros (EVA) Ekstremaliųjų situacijų darbo grupė (Emergency Task Force ETF) rekomendavo atnaujinti COVID-19 vakcinas, kad jos būtų pritaikytos įveikti naująją SARS-CoV-2 atmainą JN.1. |
daugiau
|
| | | |
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai. |
daugiau
|
| | | |
Pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų padėti. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šalį. Kada ir kaip planines sveikatos priežiūros paslaugas, užsienyje teikiamas šio dokumento pagrindu, apmoka ligonių kasos? |
daugiau
|
| | | |
Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones. Jos gydytojams padės atlikti itin sudėtingas širdies procedūras tiems pacientams, kurie neturi kitų gydymo alternatyvų. Tam pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. |
daugiau
|
| | | |
Pernai teritorinių ligonių kasų (TLK) ekspertų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad gydymo įstaigos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) neteisėtai panaudojo daugiau nei 635 tūkst. eurų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2023 m. ligonių kasų ūkio subjektų priežiūros ataskaita. Ši suma pernai gerokai ūgtelėjo, palyginti: 2022 m. ši suma siekė daugiau nei 500 tūkst. eurų, 2021 m. – daugiau nei 465 tūkst. eurų. |
daugiau
|
| | | |
Ligonių kasos gera žinia pasitiko Europos imunizacijos savaitę – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) įsigijo 72 600 dozių Pfizer vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų. Nuo rugsėjo 1-osios šia vakcina nemokamai bus pradėti skiepyti visi 50-55 metų gyventojai. |
daugiau
|
| | | |
Balandžio 30 d., Vilniuje, Valdovų rūmuose vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams. |
daugiau
|
| | | |
Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas. |
daugiau
|
| | | |
Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. – recovery) siekiančios, žmogaus teises atliepiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip atvejo vadyba bei psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas bendruomenėje. |
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
|